Seminaras „Kaip įgyvendinti atnaujintas biologijos vidurinio ugdymo programas”

Gerbiami biologijos mokytojai, 

                      Lietuvos biologijos mokytojų asociacija ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centras kviečia Jus registruotis į seminarą „Kaip įgyvendinti atnaujintas biologijos vidurinio ugdymo programas?”, vyksiantį rugsėjo 28 dieną Kaune (Vytauto pr. 44 (netoli autobusų stoties).

                      Kadangi seminaras organizuojamas respublikos mastu, pageidautina, kad jame dalyvautų mokytojai iš visų Lietuvos regionų. Asociacijos valdyba ir KPKC nusprendė paskirstyti mokytojų skaičių šiems regionams:

Vilnius – 8 vietos;

Kaunas – 13 vietų;

Klaipėda – 7 vietos;

Šiauliai – 7 vietos;

Alytus – 5 vietos;

Rokiškis – 5 vietos;

Panevėžys – 5 vietos.

Renginio dalyviai gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (kaina – 3 Lt), bus vaišinami nemokamais pietumis.

Mokytojus, ketinančius dalyvauti renginyje, prašytume užpildytą dalyvio anketą  iki rugsėjo 20-tos dienos atsiųsti el.paštu: dromas2@gmail.com . 

Svarbiausia sąlyga yra ta, kad mokytojas turi dirbti 11-12 / 3-4 gimnazijų klasėse. 

                      Į seminarą pakviesti mokytojai į mokyklas gaus Kauno pedagogų kvalifikacijos centro vardinius pakvietimus.                       

SEMINARO APRAŠYMAS IR DARBOTVARKĖ 

Seminaro pavadinimas: „Kaip įgyvendinti atnaujintas biologijos vidurinio ugdymo programas?”

Seminaro trukmė: 6 val.

Seminaro vieta: Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Vytauto pr. 44      LT-44003 Kaunas

Seminaro laikas: 2011m. rugsėjo 28d. 13.00 – 19.00 val.

Seminaro tikslas: sukurti bendradarbiavimo tarp mokytojų formas bei metodus įgyvendinant atnaujintą vidurinio ugdymo biologijos programą, vykdant sklaidą, išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia mokytojams, kad būtų užtikrintos efektyvios priemonės ir metodai, kuriuos mokytojai galėtų taikyti savo praktikoje mokant mokinius.

Seminaro metodai: mokymų metu bus parengti biologijos dalyko trumpalaikių ir ilgalaikių pamokų pavyzdžiai,  išdiskutuotos ir pasirinktos priemonės, kurių pagalba bus užtikrintas efektyvus atnaujintos vidurinio ugdymo biologijos programos diegimas: aptartos priemonės ir metodai, kuriuos mokytojai galės tikslingai taikyti savo praktikoje mokant mokinius.

Siektini rezultatai: mokymų metu rašant planus, bus atsižvelgta į mokytojų praktikų patirtį, turinio kontekstą, kuris turi sietis su kitose veiklose pasiektais rezultatais. Trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose planuose diegiamos inovacijos turi atitikti bendruosius didaktikos, specialiuosius dalykų metodinius reikalavimus, atitikti atnaujintos ugdymo programos nurodytas turinio kryptis. Po mokymų Lietuvos biologijos mokytojai bus pasiruošę įgyvendinti atnaujintas vidurinio ugdymo biologijos programas. Po mokymų bus išdiskutuotas ir aptartas atnaujintos vidurinio ugdymo programos turinys, sukurti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pamokų pavyzdžiai. Tai ateityje turės įtakos ugdymo kokybei: pamokų planavimui, darbui su moksleiviais klasėje.

Tęstinumas: parengti atnaujintų vidurinio ugdymo pamokų planai bus pristatyti ir išbandyti mokyklose, tobulinami ir koreguojami, atsižvelgiant į mokytojų patirtį. Mokymuose dalyvavę mokytojai toliau skleis gerąją patirtį tarp savo kolegų regionuose, kursime metodines priemones ir rekomendacijas padedančias įgyvendinti atnaujintas vidurinio ugdymo programas. Informacija bus skelbiama asociacijos internetiniame puslapyje, kuris yra prieinamas visiems biologijos mokytojams.

Seminaro darbotvarkė: 

13.00 – 14.00     dalyvių registracija

14.00 – 14.05     LBMA pirmininko Romo Darafėjaus įžanginis žodis;

14.05 – 14.10     KPKC direktorės Rasos Bortkevičienės pasveikinimas

14.10 – 14.45 Vidurinio ugdymo programų pagrindinai aspektai (pranešėja UPC metodininkė Jolanta Dzikavičiūtė, Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja – metodininkė Danguolė Skurauskienė)

14.45 – 15.30 DARBAS GRUPĖSE – temų pagal VUBP nagrinėjimas ir pamokos rengimas (kūrimas) tam tikrai temai:

1-os darbo grupės veiklos sritis – „Medžiagų apykaita ir pernaša“

BK 4.4.3. Apibūdinti kraujo sandarą ir analizuojant kraujo tyrimo rezultatus aiškintis kraujo sudėties pokyčių reikšmę organizmui, pavyzdžiui, sumažėjusio hemoglobino kiekio (dujų pernašai), padidėjusio leukocitų skaičiaus (organizmo atsparumui) ar sumažėjusio trombocitų skaičiaus (krešėjimui).

Tas pats ir išplėstiniam kursui (4.4.4.)

2–os darbo grupės veiklos sritis – „Homeostazė ir organizmo valdymas“

BK 6.2.3. Analizuojant šlapimo tyrimo rezultatus aiškintis, kaip iš šlapimo sudėties pokyčių, pavyzdžiui, gliukozės, baltymų ar kraujo ląstelių atsiradimo šlapime, galima spręsti apie sveikatos sutrikimus.

Tas pats ir išplėstiniam kursui (6.2.3.)

3–os darbo grupės veiklos sritis – „Ląstelė – gyvybės pagrindas“

IK 2.1.9. Apibūdinti elektroforezę kaip baltymų ir DNR tyrimo metodą, taikomą medicinoje, pavyzdžiui, kraujo cheminei sudėčiai nustatyti ir paveldimosioms ligoms diagnozuoti.

4- os darbo grupės veiklos sritis – „Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos“

IK 3.5.3. Rengiant pranešimus apie genų inžinerijos laimėjimus ir dėl jų iškilusius klausimus aptarti genetiškai modifikuotų (transgeninių) organizmų kūrimą.

IK 3.5.4. Argumentuotai diskutuoti augalų ir gyvūnų klonavimo ir su tuo susijusiais etiniais, ekologiniais ar kitais klausimais.

IK 3.5.5. Analizuoti kamieninių ląstelių panaudojimą pažeistiems audiniams, organams atkurti ar ligoms gydyti. – apjungti šias temas, arba labiau imti tik 3.5.5. punktą .

5- os darbo grupės veiklos sritis – „Medžiagų apykaita ir pernaša“

4.3.2. Atliekant medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimą išsiaiškinti, pavyzdžiui, apytakos audinių išsidėstymą stiebe, medžiagų judėjimo augale kryptis, ir aptarti, kaip į tyrimo metu nustatytus dalykus atsižvelgiama sodininkystėje (augalų skiepijimas, genėjimas, sodinukų aprišimas žiemai).

Tas pats ir išplėstiniam kursui (4.3.2.)

6-os darbo grupės veiklos sritis – „Žmogaus sveikata“

BK 5.4.5. Nurodyti antibiotikus kaip mikroorganizmų gaminamas chemines medžiagas, kurių nedidelis kiekis gali sunaikinti ligos sukėlėjus. Nusakyti atsparių antibiotikams mikroorganizmų atsiradimo priežastis ir pasekmes.

IK 5.4.5. Paaiškinti antikūno ir antigeno sąveikos mechanizmą.

5.4.6. Nagrinėti antibiotikų veikimo principą ir paaiškinti organizmo atsparumą antibiotikams.

Labiau orientuotis į išplėstinio kurso punktus

7-os darbo grupės veiklos sritis – „Evoliucija ir ekologija“

7.3.4. Diskutuoti apie praktinę organizmų atpažinimo ir klasifikavimo naudą žemdirbystėje, farmacijoje, pramonėje, teismo medicinoje, aplinkos taršai įvertinti.

(Grupių vadovai: R.Darafėjus, M.Purlienė, D.Skurauskienė, I.Barabanova, S.Molis, J.Višinskienė, I.Viltrakienė)

 

15.30-16.15     pietų pertrauka

16.15 – 18.00   darbas grupėse

18.00 – 18.45    grupių darbų pristatymai;

18.45 – 19.00    seminaro užbaigimas ir apibendrinimas